LT EN
Atlikta apklausa atskleidė tarptautinių švietimo projektų naudas

Atlikta apklausa atskleidė tarptautinių švietimo projektų naudas

2018-01-10

Praeitų metų pabaigoje atlikta Lietuvos mokytojų apklausa parodė, kad dauguma į tarptautinių švietimo projektų veiklas įsitraukusių mokytojų patyrė realią naudą. Dauguma pedagogų nurodė, kad dalyvavimas tokiuose projektuose ne tik praturtino mokymo procesą, bet ir padėjo kurti geresnius santykius tarp mokytojo ir mokinių,  o taip pat – ir jų tėvų.

Švietimo mainų paramos fondo iniciatyva atliktoje apklausoje dalyvavo beveik 90 Lietuvos pedagogų, mokančių vaikus nuo 3 iki 20 m. amžiaus, iš kurių dauguma yra bent kartą dalyvavę tarptautiniuose švietimo projektuose. Tarp populiariausių platformų, kuriomis naudojasi mokytojai – tarptautinė bendradarbiavimo platforma „eTwinning“.

Dalyvavimas projektuose padeda gerinti mokymosi procesą

Dauguma apklaustųjų palankiausiai įvertino gautas naudas mokymo procesui gerinti. Anoniminės anketos komentaruose nurodoma, kad projektinė veikla leidžia praplėsti ugdymo turinį, paįvairinti ugdymo procesą. Mokytojų vertinimu, tokių projektų dalyviai – tiek pedagogas, tiek moksleiviai – tampa labiau motyvuoti mokytis, nes naujų žinių įgyja per praktines veiklas, mokosi patraukliomis, neįprastomis formomis. 

Taip pat labai gerai, arba gerai mokytojai vertino ir projektų vykdymo metu įgytas žinias bei kompetencijas.

Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Snieguolė Mažeikienė sako, kad dalyvavimas tarptautiniuose projektuose skatina naujų mokymosi metodų ieškojimą ir pritaikymą, pedagogų profesinį tobulėjimą. Pašnekovės teigimu, akivaizdi ir bendruomeninė nauda, nes mokykla tampa atvira, mokymo įstaigoje kuriama kultūra, kurios kūrėjais tampa visa bendruomenė. „Tokios projektinės veiklos svarbios visai mokyklos bendruomenei: vaikams, tėvams, pedagogams. Todėl tenka nuolat galvoti, kaip skatinti pedagogus labiau įsitraukti į šias veiklas“, – sako S. Mažeikienė.

Dalyvavimas projektuose gerina santykius tarp mokytojo ir moksleivio

Dauguma mokytojų vieningi ir pasisakydami dėl projektų naudos santykių tarp moksleivių gerinimui, taip pat ryšio tarp mokytojo ir mokinių stiprinimui, šias naudas vertino arba gerai, arba labai gerai. Anoniminiuose komentaruose mokytojai nurodė, kad projektų vykdymo metu atsiranda sinergija tarp mokytojo ir mokinių, kad formuojasi nuoširdūs, stiprūs, patikimi tarpusavio santykiai, kurie išlieka ir pasibaigus projektui bei skatina imtis naujų sumanymų.

Taip pat pedagogai nurodė ir profesines naudas, leidžiančias tobulinti savo profesines savybes ir įgūdžius, mokytis naujovių. Tarp dažniausiai minimų naudų – patobulintos ar įgytos naujos IKT žinios, bendravimo užsienio kalbomis gebėjimų didinimas, asmeninis ir profesinis mokytojo tobulėjimas. Komentaruose minima, kad tokia veikla neleidžia mokytojui „užsibūti“ komforto zonoje, skatina kūrybiškumą, pozityvumą, didina savivertę, pasitikėjimą savo jėgomis, padeda susirasti partnerių ir draugų kitose šalyse.

„Man yra labai svarbu, kad kuo daugiau mokytojų ir mokinių įsijungtų į projektinę veiklą. Per daugelį metų, kuomet mokyklos pedagogai dalyvauja tokioje veikloje, pastebėjau, kad tai keičia jų požiūrį į darbą, ugdymą, santykius. Tokie mokytojai tampa atviresni kitai kultūrai, pokyčiams, daugau eksperimentuoja, daugiau įtraukia mokinius į įvairias veiklas“, – sako Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorė Vilija Sušinskienė. 

Mokyklos vadovės teigimu, tarptautiniai projektai yra puikus būdas ne tik tobulinti mokytojo profesines kompetencijas, bet ir diegti naujoves, kurios skatina mokyklos  šiuolaikiškumą, modernumą. „Mūsų mokykla, manau, pagrįstai tuo gali didžiuotis ir save už tai pagirti“, – sako V. Sušinskienė. 

Moksleivių įtraukimas į projektų procesus – užduotis ne iš lengvųjų

Šiek tiek mažiau palankiai mokytojai vertino mokinių įsitraukimą į projektus ir motyvaciją. Iš visų apklaustųjų 7 mokytojai šį punktą vertino patenkinamai, nurodydami, kad ypač vyresnių klasių moksleivius nėra paprasta įtraukti į papildomus projektus, nors vėliau, patyrus naudas, jų motyvacija ir gerėja.

„Dalyvaudami projektuose vaikai išmoksta dirbti komandoje, ugdo lyderystės pradmenis. Vaikai išmoksta džiaugtis atliktais darbais, juos analizuoti. Nebijo suklysti“, – sako Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos pavaduotoja ugdymui S. Mažeikienė. Jos teigimu, vaikai ne tik susipažįsta su kitų tautų kalba ir kultūra, bet ir ugdo pasididžiavimo savo kultūra, savo šalimi jausmą. 

Naudas, kurias gauna tarptautinių projektų veiklose dalyvaujantys moksleiviai nurodo ir Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorė V. Sušinskienė: „Mokiniai ne tik lavina kitų kalbų mokėjimo įgūdžius, sėkmingiau bendrauja su kitais mokiniais, bet ir išsiugdo kritinį požiūrį į daugelį dalykų, tampa atsakingesni ir pilietiškesni“.

Didesnio pedagogų įsitraukimo į projektų vykdymą problematika

Abi pašnekovės nurodė, kad informacijos apie tarptautinius projektus yra pakankamai, tačiau ne visi mokytojai nori įsitraukti į šiuos procesus. Mokymo įstaigų vadovės teigė, kad dažnai trūksta ne tik motyvacijos, bet stabdo stereotipai, baimės, įsitikinimas, kad pritrūks gebėjimų bendrauti užsienio kalba.

„Didesniam  pedagogų įsijungimui į projektus trukdo užsienio kalbos nemokėjimas, IKT žinių ir įgūdžių bei jų pritaikymo realioje veikloje trūkumas, – sako S. Mažeikienė. – Mokykloje dirba vyresnio amžiaus specialistai, daug vykdoma kitokių veiklų, dalyvaujame ir kitose programose. Pedagogams trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, mokėjimo parodyti tai, kaip jie dirba“. Pašnekovės vertinimu, vis dar daug pedagogų išlieka  uždari, nenori dirbti komandoje, jiems trūksta lankstumo ir noro eiti pirmyn, stabdo baimė išeiti iš savo komforto zonos.

V. Sušinskienės įsitikinimu, pagrindiniai barjerai stabdantys didesnį tarptautinių projektų dalyvių skaičių yra labiau susiję su mokytojų – ne moksleivių motyvacijos stoka. „Mokinus visada motyvuoja ir įkvepai entuziastingi, tikintys tuo, ką daro, mokytojai, – įsitikinusi pedagogė. – Klausimą kas trukdo didesniam mokytojų ir mokinių skaičiui įsijungti į projektus kelia daugelis šalių. Atsakymų yra įvairių: mokytojų motyvacijos stoka, kalbiniai barjerai, nepasitikėjimas savimi, baimė  bendrauti užsienio kalba, nuostata, kad tai papildomas darbas, kuris reikalauja daug laiko ir pastangų, taip pat mokyklos vadovų paskatinimo, įvertinimo stoka“.

Viena iš projekto „Idėjos Lietuvai“ tezių, kad Lietuvai būtina gerinti mokytojų rengimą ir kelti mokytojo profesijos prestižą. „Tarptautinių projektų teikiamos galimybės galėtų tapti puikia Naujų metų idėja daugeliui mokytojų, kuriems tereikia įsitraukti į Europos sąjungos finansuojamas ir skatinamas veiklas, kurios padeda didinti pedagogų kompetencijas, augina savivertę, formuoja pasididžiavimo jausmą, o drauge ir prestižą visuomenės akyse“, –  sako Švietimo mainų paramos fondo atstovė, programos „eTwinning“ koordinatorė Violeta Čiuplytė Bogdanovič.

Programa „eTwinning“ skatina Europos mokyklų bendradarbiavimą naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) bei teikia atitinkamą paramą, priemones ir paslaugas mokykloms. Be to, programa „eTwinning“ siūlo mokytojams nemokamas tęstinio profesinio tobulinimosi galimybes internetu.