LT EN
Puikus, naujas danų „Nordplus Horizontal“ projektas pažvelgė į darbo rinkos ir pensijų sistemų iššūkius

Puikus, naujas danų „Nordplus Horizontal“ projektas pažvelgė į darbo rinkos ir pensijų sistemų iššūkius

2017-04-13

Mieli „Nordplus“ programos naujienų skaitytojai, norime Jus supažindinti su puikiu danų „Nordplus Horizontal“ projektu „Darnus ir įtraukiantis 55 metų amžiaus ir vyresnių žmonių profesinis gyvenimas“. Šis projektas pažvelgė į darbo rinkos ir pensijų sistemų iššūkius ir iškėlė tikslus dalintis idėjomis ir nustatyti metodus kaip išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje.  Rezultatai ir analizė buvo renkami nuodugniai ir pateikti ataskaitoje, o šis straipsnis apibūdina projekto esmę ir svarbą. Projekto partnerinės šalys: Estija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Islandija.

Nepageidaujamas darbo rinkoje ar visuomenės vertybė?

AUTORIUS Joan Rask

Jeigu jums 55-eri ar daugiau metų, tolesnis jūsų mokymas būtų tik išteklių švaistymas ir, iš tikrųjų, mums būtų neverta jūsų samdyti. Tokia nuostata paplitusi Baltijos valstybėse ir iš dalies Suomijoje. Vos pusė 55–64 metų amžiaus žmonių turi darbą. Taip sako Mona Riska, Abo Akademi universiteto (Suomija) Mokymosi visą gyvenimą centro vadovė. Ji koordinavo projektą „Darnus ir įtraukiantis 55 metų amžiaus ir vyresnių žmonių profesinis gyvenimas“ bendradarbiaujant visoms trims Baltijos valstybėms, Islandijai bei Suomijai.

„Atsitiko taip, kad mes šiais laikais nebenagrinėjame pensijų sistemų, nebelyginame skatinimo bei traukos veiksnių ir nebetiriame, kaip dirba darbo rinka“, – sako Mona Riska.

Pekka Tenhonenui, kuris taip pat dirba Abo Akademi universiteto Mokymosi visą gyvenimą centre didžiausią įspūdi paliko skirtumai tarp projekte dalyvaujančių šalių. „Pirmas dalykas, kuris šauna man į galvą, yra tai, koks skirtingas mąstymas yra Islandijoje. Jie nenori išeiti į pensiją – jie nori gauti ne pensiją, o atlyginimą“, – sako Pekka Tenhonen.

Didesnis atsakingumas

Deja, daugelis vyresnių nei 55 metų žmonių (negyvenančių Islandijoje) neturi galimybės dirbti, nes darbdaviai paprasčiausiai jų neįdarbina. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad pagrindinės priežastys yra kalbos žinių ir kompetencijos IT srityje trūkumas bei darbdavių baimė, kad darbuotojai turės daugiau nedarbingumo atostogų.

Mona Riska atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis teiginys yra mitas: „Mes visi žinome, kad Suomijoje 55–64 metų amžiaus darbuotojai neserga dažniau nei jaunesni kolegos.“

Faktas yra tas, kad vyresniems darbą susirasti yra sunku. Statistikos duomenimis, žvelgiant į 55–64 metų amžiaus grupę, nedarbas yra apytikriai dešimt procentų didesnis visose dalyvaujančiose šalyse. Už šių skaičių slypi dar viena problema. Pavyzdžiui, Suomijoje yra kovojama su paslėptu nedarbu tarp vyriausių ir jauniausių darbo jėgos grupių. Jie gali gauti darbą tik ne visu etatu, o per vienus metus dirbančiųjų ne visą darbo dieną skaičius išaugo 28 procentais (nuo 2013 m. iki 2014 m.).

Jokio tolesnio mokymosi

Visų Baltijos valstybių bendras bruožas yra tas, kad darbuotojams, sulaukusiems 55 metų amžiaus, tolesnis mokslas kaip ir nebeegzistuoja. Irina Kulitane iš Latvijos yra įmonės „Konso Ltd“ vadovė ir siekia pakeisti šią situaciją. „Kai kiekviena įmonė pradės skirti dėmesį savo darbuotojų mokymui ir rūpintis jais nepaisant jų amžiaus, tuomet būsime pasiekę tikslą, – tačiau mes jau nespėsime to pamatyti“, – sako Irina Kulitane.

Irina Kulitane konsultuoja ir viešąsias institucijas, ir didesnes įmones vykdant strateginius, mokslinių tyrimų bei plėtros projektus ir koordinuoja daugelį kitų projektų. Todėl ji turi ryšių ir viešajame, ir privačiame sektoriuje Latvijoje.

Pasak jos, paprastai tik didžiausios įmonės pirmenybę teikia tolesniam mokslui, o mažesnės įmonės tai ignoruoja. „Kad ir nedaug, bet yra žmonių, žinančių apie šį projektą. Aš nuolatos apie jį pasakoju ir manau, kad pokyčiai visuomenėje bus spartūs. Ir tikrai manau ir tikiu, kad jų atsiras, – svarbiausia nesustoti“, – sako pašnekovė.

Iniciatyvos stoka

Irina Kulitane atkreipia dėmesį į tai, kad taip pat būtina pakeisti požiūrį į darbą. „Mes turime atsižvelgti tiesiogiai į tikslinę grupę. Kartais jie labai stokoja iniciatyvos, o kartais problema nėra vien tik įgūdžiai ir profesionalumas. Kartais tiesiog reikia padaryti kažką, kad pagerintum savo ir aplinkinių padėtį“, – sako Irina Kulitane. „Daug žmonių jaučiasi vieniši, o darbas padeda išlikti visuomenės dalimi“, – aiškina pašnekovė.

Latvijoje ir kitose Baltijos valstybėse skurdas yra labai dažna vyresnio amžiaus darbuotojų realybės dalis.  „Vis dar daug žmonių turi dirbti, nes pensijos tiesiog nepakanka. Negali išgyventi, jeigu tenka gyventi tik iš valstybinės pensijos“, – sako Irina Kulitane.

Daugiau apie projektą

.„Nordplus“ projekte juos visus suvienijo bendras interesas. Visų pirma, projektas padėjo užmegzti asmeninius ryšius, paskatino dialogą, entuziazmą ir bendros Šiaurės Europos idėjos atsiradimą. Remiantis projekto idėjomis buvo sukurti nauji kursai.

Kai suburiami skirtingos socialinės aplinkos žmonės, yra sukuriama kažkas originalaus. Tai – Irinos Kulitane iš Latvijos žodžiai. Kartu su partneriais iš kitų Baltijos valstybių, Islandijos ir Suomijos ji dalyvavo „Nordplus“ projekte. „Manau, kad išmokome klausytis ir atsižvelgti į tai, kas prieštarauja mūsų nuomonei, – ir tai yra gražu: mes neprivalome mąstyti vienodai“, – sako „Konso Ltd“ savininkė ir vadovė Irina Kulitane. Ji yra įsitikinusi, kad skirtingų visuomenės grupių bendradarbiavimas atnešė pokyčių. „Tai leidžia mums iškelti daugiau idėjų ir tobulinti klientams teikiamas paslaugas“, – sako pašnekovė.

Yra pagrindo manyti, kad ji teisi. Tartu universiteto (Estija) Mokymosi visą gyvenimą centrui priklausančio Tęstinio mokymosi centro vadovė Ülle Kesli jau yra perorientavimo procese.  „Bendradarbiavimas su kitų tautybių atstovais mus taip įkvėpė, kad net pradėjome kurti naujus kursus“, – sako pašnekovė.

Iš tikrųjų, mes taip pat metodiškai peržiūrėjome Estijos pensijų sistemą, numatėme pensinį amžių ir palyginome su kitomis šalimis, kurios ir iškėlė šią idėją.

„Aš gavau informacijos, kurios neturėjau anksčiau, ir tuomet paklausiau savęs, ką galėčiau padaryti pati, kad vis atnaujinčiau įgytus įgūdžius ir neatsilikčiau nuo gyvenimo“, – sako Ülle Kesli.

Dėl to Tartu universitetas pradėjo siūlyti naujus kursus. Vyko seminarai rezultatams aptarti, o Ülle Kesli jau dalyvauja naujame tarptautiniame projekte apie e. mokymąsi ir mokymąsi visą gyvenimą.

„Buvo tikras įkvėpimas sužinoti, kaip dirba skirtingų kultūrų atstovai“, – sako pašnekovė.

Irina Kulitane su tuo sutinka.

„Dirbdamas uždaroje aplinkoje, gali prarasti gebėjimą susigaudyti, kas vyksta aplinkui. O mes, štai, pabuvojome tarp žmonių, atstovaujančių universitetams ir įmonėms, įsikūrusioms šalyse, kurios turi labiau išvystytas socialinės gerovės sistemas. Tai buvo labai naudinga patirtis“, – sako Irina Kulitane.

 

Oficialią projekto ataskaitą rasite čia:

„Pensijų sistema ir darbo rinka 55 metų amžiaus bei vyresniems žmonėms Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse“ (anglų kalba)